Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Ankstyvasis modernizmas
- Nepriklausomos Lietuvos literatūra
- Katastrofų literatūra
- Sovietmečio literatūra
- Išeivijos literatūra
- Aistis
- Aputis
- Babickaitė
- Baliukevičius-Dzūkas
- Baliukonė
- Baltrušaitis
- Baltušis
- Binkis
- Bložė
- Boruta
- Bradūnas
- Brazdžionis
- Būga
- Cvirka
- Čigriejus
- Čiurlionienė
- Čiurlionis
- Degutytė
- Geda
- Gimbutienė
- Girnius
- Granauskas
- Greimas
- Grinkevičiūtė
- Grušas
- Gutauskas
- Herbačiauskas
- Jonauskas
- Juškaitis
- Katiliškis
- Kaupas
- Kavolis
- Keturi vėjai
- Kondrotas
- Krivickas
- Kulbakas
- Liūnė Sutema
- Lukša-Daumantas
- Lukšienė
- Maceina
- Mackus
- Mačernis
- Mačiūnas
- Maldonis
- Marcinkevičius
- Martinaitis
- Mekas
- Meras
- Mieželaitis
- Mikelinskas
- Mikuta
- Milašius
- Miliauskaitė
- Milošas
- Mykolaitis-Putinas
- Miškinis
- Morkūnas
- Nėris
- Nyka-Niliūnas
- Ostrauskas
- Pūkelevičiūtė
- Radauskas
- Radzevičius
- Riomeris
- Sadūnaitė
- Saja
- Savickis
- Simonaitytė
- Sirijos Gira
- Sruoga
- Strielkūnas
- Suckeveris
- Šalkauskis
- Šaltenis
- Šatrijos Ragana
- Šeinius
- Šimaitė
- Šimkus
- Širvys
- Škėma
- Tarulis
- Tysliava
- Vaičiulaitis
- Vaičiūnaitė
- Venclova
- Vilimaitė
- Vydūnas
- Žilinskaitė
- Žlabys-Žengė
- Žukauskas
- Achmatova
- Apolineras
- Beketas
- Bodleras
- Borchesas
- Brodskis
- Džoisas
- Hesė
- Kafka
- Kamiu
- Kavafis
- Levis
- Mandelštamas
- Marinetis
- Pasternakas
- Prustas
- Rilkė
- Skujeniekas
- Šimborska
- Verlenas
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Tysliava
Poetas ir žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Tysliava (gimė 1902 m. Vilkaviškio apylinkėse – mirė 1961 m. JAV, 1962-aisiais perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) labiausiai žinomas kaip avangardinių eilėraščių autorius ir tarptautinio literatūrinio gyvenimo dalyvis. Futurizmo įkvėpti Tysliavos tekstai šlovina modernybę, greitį ir techniką; „jei kada numirsiu“ sako poetas, „tai prašau ant mano kapo pastatyt dinamo“. Bravūriško entuziazmo ir aktualijų kupini Vakarų didmiesčių aprašymai turi įtikinti lietuvius atsisakyti „praeities dvylekio“ ir priimti nuostabų šiuolaikinį pasaulį. Šio pasaulio centre – paties poeto-jaunojo genijaus figūra. Kartu ryškėja ir kultūrinio lygiavertiškumo motyvas – „kultūringas barbaras iš Suvalkijos lygumų“ išdidžiai žygiuoja per Paryžių ir Berlyną.
Trečiajame dešimtmetyje apsigyvenęs Paryžiuje, Tysliava būrė įvairių šalių literatus ir menininkus daugiakalbio žurnalo Muba (mūsų baras) leidybai. Be lietuvių, žurnale bendradarbiavo nemažai Vidurio Europos rašytojų, dramaturgas J. Cocteau (Ž. Kokto), dailininkai P. Mondrianas, J. Lipszitzas (J. Lipšitsas) ir kiti. Nors pasirodė tik du Mubos numeriai, žurnalas vertintinas kaip reikšmingas bandymas parodyti lietuvių literatūrą pasauliui, ne tik sekti moderniosios literatūros inovacijas, bet ir prisidėti prie jų formavimo.
Ketvirtajame dešimtmetyje Tysliava išvažiuoja į JAV, redaguoja emigrantų spaudą. Po ilgo tylos laikotarpio parašyta poema Tawa nouson (pirma publikacija 1954 m.) gerokai skiriasi nuo ankstesnės poezijos. Čia avangardinio polėkio nebelieka, atsigręžiama į istoriją. Prūsiškos „Tėve mūsų“ maldos eilutės, kuriomis pradedamas kiekvienas poemos eilėraštis, tampa akstinu apmąstymams apie šios tautos likimą ir istorijos prasmę.
Laurynas Katkus